išpūstžandis

išpūstžañdis, -ė adj., smob. (2) NdŽ, išpūstžándis (1) BŽ561 žr. išpūstažandis: Vyras toks raudonas, išpūstžandis Pc. Išpūstžañdis vaikas Ig. Pastebėdavo išpūstžandį juokingumą rš.